Vis bandžiau, bandžiau, bandžiau... Ir man pavyko! 3,5 metų griežtai nevalgiau po 18 valandos, nesvarbu ar tai gimtadienis, ar Kalėdos, ar vakarėlis, ar nespėjau, aš nevalgiau nieko po 18 valandos... Iš pradžių svoris krito ir jaučiausi gan gerai. Po pusės metų pradėjo „kibti“ ligos, tai plaučių uždegimas, tai bronchų uždegimas, alergijos... Bet aš nevalgiau. :) Buvau pripratusi ir man nei kiek nebuvo sunku būti tarp žmonių, kurie valgo. :) Tai tapo gyvenimo būdu. Prasidėjo galvos skausmai, skaudėdavo ištisą savaitę, nueini miegoti su skausmu ir keliesi su juo. Prieš daugiau nei pusę metų man pripažino nervinę ligą - vegetacine distoniją. Buvo visko, jaučiausi nelaiminga, nesupratau savęs, nekenčiau savęs... Po kiek laiko nuėjusi pas gydytoją išgirdau „arba valgai, arba sergi“, grįžusi po gydytojos vizito man šiurpo oda pagalvojusi, kaip aš galiu valgyti vakare.. Tiek laiko nevalgiau... Ką pagalvos kiti.. Kaip man pradėti, tai daryti... Ar nebus bloga.. Ir tiesiog kitą dieną aš pavalgiau 18:30, jausmas... jausmas! Neapsakomai geras, jau kitą dieną buvau geros nuotaikos, lyg atradus kažką naujo ir toookio nepaprasto. Ir realiai pagalvojus, tai kaip aš galėjau būti laimingas žmogus, kai aplink visi valgo, o tu sėdi su gurgiančiu skrandžiu susiraukusi... Tai va iš kur tie galvos skausmai ir visos ligos. Manau tas po 18 valandos nevalgymas tinka tiems, kurie turi pastovų ritmą ir eina miegoti 22 valandą. Tik ne tiems, kurie mokosi iki vėlumos, leidžią iki paryčių laiką su draugais, miega savaitgaliais ilgai... Valgyti reikia, bet reikia valgyti, o ne ėsti! Viskas priklauso nuo porcijų ir produktų kokybės. :) Dabar mažinsiu porcijas ir rinksiuosi sveikesnius produktus ir be abejo pratimai namie, daugiau aktyvumo. Sėkmes man!
Komentarai
Rašyti komentarą